nardinėti

nardinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. dem. 1 nardyti 2: Antrasis negailėjos vargo: kaip galėdamas marės dugnan nardinėjo, tenai perlų ieškojo Blv. Mėlynasis karvelėli, o kur tu lakiojai, geltonasis karosėli, o kur nardinėjai? JV495.